Aukščiausia Hare Krišna palaima/ Kodėl Krišna neužsiima Krišnos sąmone?

Originaliai parašyta Balandžio 10, 2009
Šiandienos mintis: Aukščiausia Hare Krišna palaima
atsiųsta iš ISKCON--Kaunas, Lietuva
_________________________________________________________________________________

Nėra nieko palaimingiau už buvimą Krišnos atsidavusiu. Net ir pats Krišna, kuris yra aukščiausias besimėgaujantis, suvokia, matydamas ekstatinę Šrimatės Radharanės bhakti nuotaiką, kad ji patiria daugiau nektaro būdama Jo atsidavusia negu Jis pats būdamas aukščiausiu besimėgaujančiu. Todėl, kad nebūtų aplenktas, Krišna tampa Savo Paties atsidavusiu. Krišna tampa Šri Čaitanya Mahaprabhu, kad pajustų aukščiausią palaimą bunant Hare Krišnos atsidavusiu. 

Taigi, jei iš tikrųjų norite pasimėgauti, jausti aukščiausią palaimą kiekvieną minutę, tereikia tapti Krišnos atsidavusiu, kad galėtumėte nuolatos gardžiuotis. Tai yra malonumas, kurio trokšta net pats Dievas. Taigi, kas gali būti geresnėje padėtyje už Aukščiausio Asmens atsidavusį?

Sankaršan Das Adhikari

http://www.backtohome.com/images/2009-Spring/Kaunas_devotees.JPG

Atsakymai pagal Vedų versiją:

__________________________________________________

Klausimas: Kodėl Krišna neužsiima Krišnos sąmone?

________________________________________________________________________

Aukščiausias siekis yra Krišnos sąmonė. Jei tai aukščiausias siekis, kodėl tada Krišna nesiekia jo? 

Ar Krišnos sąmonė panaši į dangaus karalystę?

________________________________________________________________________

Atsakymas: Jam nereikia to daryti, bet vistiek jis tai daro.

________________________________________________________________________

Krišnos sąmonė yra atsidavimas Aukščiausiam Dievo Asmeniui Viešpačiui Šri Krišnai. Taigi, kodėl tada Krišna turėtų siekti atsidavimo Sau? Jį labiau domina pasišventimas Savo atsidavusiems. Bet matydamas, kad Jo atsidavusi Šrimati Radharani jaučia daugiau malonumo būdama Jo atsidavusia negu Jis, būdamas jos atsidavimo objektu, Krišna, priimdamas Šri Čaitanya Mahaprabhu pavidalą, nusprendžia tapti Savo paties atsidavusiu ir sekti Krišnos sąmone. 

Nors aukštesniosiose dangaus planetose šioje visatoje yra visokių rūšių nuostabių gundančių malonumų, tie malonumai turi pabaigą. Tų dangiškų planetų gyventojai vistiek turi galiausiai numirti. Taigi laimė tose planetose yra labai blanki palyginus su ta, kurią jaučia asmenybės, tyrai pasinėrusios į Krišnos sąmonę. Krišnos sąmonė yra amžinybės platforma kur gyvenimas amžinas, pilnas žinojimo, ir pilnas palaimos. 

Sankaršan Das Adhikari 

 http://www.backtohome.com