 |
| http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/e/ea/Love_heart.jpg |
Kur tavo širdis?
Sykį krokodilas pamatė medyje tupinčią beždžionę ir pasiūlė jai pajodinėti ant jo nugaros. Beždžionė džiugiai priėmė pasiūlymą. Kurį laiką pasidžiaugusi neįprasta kelione, beždžionė paklausė: „Kur mes traukiame?“ Krokodilas atsakė: „Gabenu tave pas savo žmoną, nes ji nori pasigardžiuoti tavo širdimi.“ Beždžionė atšovė: „Mat kaip, o aš lyg tyčia palikau savo širdį medyje. Teks grį...žti jos pasiimti.“ Kvailas krokodilas taip ir padarė. Kuomet jiedu sugrįžo, beždžionė liuoktelėjo į medį ir, žinoma, nė nesirengė vėl leistis žemyn.
Karmos dėsnio verčiamos gyvosios būtybės klajoja po visą visatą. Vienos pakyla į aukštesnes planetas, kitos nupuola į žemesniąsias. Iš daugybės milijonų klaidžiojančių esybių tik nedaugeliui pasiseka Krišnos malone sutikti tikrą dvasinį mokytoją. Krišnos ir dvasinio mokytojo malone tokia asmenybė gauna dvasinės tarnystės sėklą.
Dživa (gyvoji esybė), apdovanota atsidavimo Viešpačiui sėkla, turi pasodinti ją savo širdies sode. Po to Viešpačiui pasišventęs sodininkas privalo reguliariai ją laistyti, t.y. atlikti dvasinę praktiką, ypač klausyti ir giedoti šventus Krišnos vardus.
Tarsi sode, kur šalia vertingų augalų visuomet ima želti piktžolės, dvasinėje tarnystėje taip pat būtina nuolat rauti piktžoles, kad jos nenustelbtų atsidavimo daigo. Šie kenkėjai pasirodo įvairiais pavidalais – tai pasaulietiniai filmai, muzika, knygos, žurnalai, tuščias laiko švaistymas, kuris konkuruoja ir stabdo gležnų atsidavimo Viešpačiui daigų augimą.
Būkite atsargūs ir nesileiskite šio pasaulio krokodilų suviliojami, kad šie vėl nenusineštų jūsų širdžių į materialios egzistencijos vandenyno platybes. Geriau palikime savo širdis Vrindavane ir patikėkime jas saugiam Krišnos lotosinių pėdų prieglobsčiui.
Harė Krišna!
Dhirašanta dasa
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą