Kartą vienas vyras atėjo pas šventąjį ir pradėjo graudžiai pasakotis savo problemas.
 |
| http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/af/ Winterbourne_Botanic_Garden.JPG |
„Svamidži, prašau išgelbėkite mane nuo netinkamos draugijos! Aš gyvenu
labai prastame miesto rajone ir lengvai persiimu blogosiosiomis ten
gyvenančių žmonių savybėmis, kurios ilgainiui priverčia ir mane elgtis
blogai!“ Šventasis palinksėjo galvą, tarsi pritardamas, ir išsivedė vyrą
pasivaikščioti į netoliese buvusį sodą.
Nuėję kelio galą jie pamatė sodininką, bemaišantį trąšas medžiams.
Aitrus trąšų kvapas tiesiog rietė norį, tad vyras išsitraukė nosinaitę
bei prisidengė ja savo nosį. Šventasis nusišypsojo, bet žingsniavo
toliau, netardamas nė žodžio.
Toliau beeidami jie priėjo daugybę augalų, aplipusių nuostabaus grožio
bei aromato žiedais. Vyras, kuris dabar jau neslėpė savo nosies po
nosinaite, net ėmė mėgautis šiuo pasivaikščiojimu kartkartėmis
stabteldamas ir įkvėpdamas nuostabiai kvepiančių gėlių aromato.
Žvilgtelėjęs į šventajį jis pastebėjo, kad šis ir vėl šypsosi, bet nieko
jam nesako.
Vyras pagalvojo: „Ar jis pakvaišo? Aš atėjau pas jį su didžiule
problema, o jis net neskuba man padėti! Vietoj to išsiveda
pasivaikščioti į sodą, visą laiką tyli bei šypsosi! Aš viliuosi, kad jis
nesišaipo iš manęs...“
Galiausiai jis nusprendė daugiau nekentėti tos Šventojo tylos ir paklausė:
„Svamidži, kodėl tu šypsaisi? Ar aš kažką ne taip darau?“
Šventasis atsakė: „Aš šypsojausi ir mąsčiau, kaip skirtingai į blogus
dalykus reaguoja žmonės ir gamta. Šie augalai yra išpuoselėti trąšų
dėka, kuris joms yra niekas kita, kaip tik skanus maistas. Tuo tarpu
augalai aitriai smirdinčias trąšas transformuoja į nuostabiai
kvepiančius žiedus. Žiedai nepraranda savo nuostabaus kvapo net jeigu
mes susmulkintume ar nuskabytume juos po žiedlapį. Tačiau mes, žmonės,
šiaip jau tarsi turėtume būti moksliškai labiau išprusę, palyginus su
kitomis gyvybės rūšimis, esame tokie greiti pamiršti savo gerąsias
savybes bei perimti blogąsias netinkamose draugijose ar nepalankiose
aplinkybėse!“
Girdėdamas šventojo žodžius vyras suvokė savo klaidą. Jis grįžo namo
išmintingesnis bei pasiryžęs rimtai užsiimti savo dvasine praktika, taip
apsisaugodamas nuo netinkamo bendravimo įtakos.
Reguliari dvasinė praktika, tokia kaip Harė Krišna mantros kartojimas,
bei reguliari atsidavimo tarnystė gali kiekvieną apsaugoti nuo netinkamo
bendravimo ir nepalankių gyvenimo aplinkybių.
Harė Krišna!
Dhirašanta dasa
Laukiame jūsų pastabų ir atsiliepimų. Juos siųsdami nepamirškite nurodyti savo vardo ir iš kur esate. jolanark@yahoo.com
Norėdami prisiregistruoti prie „Savaitės išminties“ ar „Bhagavad-gitos kurso“ apsilankykite internetinėje svetainėje http://www.dhirasanta.com/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą