 |
| http://cdn.shopify.com/s/files/ 1/0141/2792/files/The-Peacock- and-the-Crane.jpg?2296 |
Kartą gyveno labai išdidus ir pasipūtęs povas, kuris sutikęs kievieną garsiai didžiuodavosi savo gražiomis plunksnomis.
Net kai lydavo, jis stovėdavo ir žiūrėdavo į savo atvaizdą balose.
„Tik pažiūrėkite į mano uodegą!“ – imdavo krykštauti.
„Įsižiūrėkite į mano plunksnų spalvų gamą. Aš toks gražuolis! Aš ko gero esu pats gražiausias paukštis visame pasaulyje!“
Po to jis išskleisdavo savo uodegą, kaip kokią didžiulę vėduoklę, ir stovėdavo, laukdamas, kol kas nors prieis ir ims jį garbinti.
Kiti paukščiai ėmė piktintis tokiais povo gyrimaisis bei garbės troškimu ir pradėjo galvoti, kaip čai jam iškrėtus kokį nemalonų pokštą. Gervei gimė idėja ir ši pasakė: „Palikite viską man. Aš padarysiu taip, kad povas pats apsikvailins.“
Vieną rytą gervė lyg niekur niekur sukiojosi sau apie povą. Kaip visuomet, povas snapu dailino savo plunksnas.
„Ar aš ne gražuolis?!“ džiaugsmingai šuktelėjo jis.
„O tu tokia neišvaizdi, vienspalvė, apšępusi ir nuobodi, gerve. Kodėl nepamėgini atrodyti kiek išradingiau?“
„Na, gal tavo plunksnos ir gražesnės už manąsias,“- atsakė ramiai gervė.
„Bet aš pastebėjau, kad tu negali skristi. Tavo gražiosios plunksnos nepakankamai stiprios, kad pakeltų tave nuo žemės. Galbūt aš ir neišvaizdi, tačiau mano sparnai pakelia mane į dangaus aukštumas!“
Moralas: mes prarandame vienoje srityje, tačiau gauname kitoje.
Harė Krišna!
Dhirašanta dasa
Laukiame jūsų pastabų ir atsiliepimų. Juos siųsdami nepamirškite nurodyti savo vardo ir iš kur esate. jolanark@yahoo.com
Norėdami prisiregistruoti prie „Savaitės išminties“ ar „Bhagavad-gitos kurso“ apsilankykite internetinėje svetainėje http://www.dhirasanta.com/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą