Tavo vidaus ir išorės balansas/ Kaip įveikti proto blaškymasį?

Originaliai parašyta: 2013 gegužės 25, šeštadienis
Šiandienos mintis: Tavo vidaus ir išorės balansas
Atsiųsta iš: ISKCON, Ostinas, Teksasas, JAV
_________________________________________________________________________________

Jei be pusiausvyros žengsime įtemptu gyvenimo lynu, nukrisime į žemesnių gyvybės rūšių egzistenciją. Todėl turėtume labai rūpintis savo vidinio ir išorinio „aš“ suderinimu. Mūsų vidinis „aš“ yra amžinoji dvasinė tapatybė – kupinas žinojimo ir palaimos transcendentinis Dievo tarnas. Mūsų išorinis „aš“, materialus kūnas, iš tikro nėra mes, nors mes ir linkę manyti, kad yra. Esmė ta, kad rūpindamiesi kūniškais poreikiais, siekiant palaikyti gerą sveikatą, neturėtume pamiršti dvasinės savo tikrojo vidinio „aš“ priežiūros. Todėl visada, visur ir visomis aplinkybėmis turime nuolat palaikyti ryšį su Krišna ar Dievu tam, kad tikrai susibalansuotume ir pasiektume žmogiškos egzistencijos tikslą, išsilaisvintume iš gimimo ir mirties rato.

Sankaršan Das Adhikari

http://backtohome.us1.list-manage1.com/track/click?u=d5a4663e81881e199da01c8f0&id=962f4d7c20&e=63644cc174

Atsakymai sekant Vedų tradicija:
______________________________________________________
Klausimas: Kaip įveikti proto blaškymasį?
_________________________________________________________________________________

Prašau priimti mano nuolankius nusilenkimus. Visa šlovė Šrilai Prabhupadai!

Ačiū už tai, kad atveriate man akis per savo „Galutinio savęs pažinimo“ kurso kasdienines mintis, klausimus bei atsakymus. Man labai reikia jūsų pagalbos tobulėti Krišnos sąmonėje, kuriai esu labai pasiryžęs. 

Kas rytą kartoju 6 Harė Krišna maha mantros ratus, pradėjau siūlyti Krišnai maistą, beveik kiekvieną vakarą skaitau Šrilos Prabhupados knygas, klausau jūsų paskaitų CD įrašų, bendrauju su atsidavusiais, dienos bėgyje kiek įmanydamas mąstau apie Krišną ir t.t. Bet vis tiek kartais (net kartojant mantrą) tikrai nuodėmingos mintys/baimės ar kiti trūkdžiai aplanko mano protą, kuriuos iškart palaikau blogais ir bandau sustabdyti vietoje to, kad sutelkčiau protą į maha mantrą ar Radha Šyamasundaros formą. Prašau, patarkite kaip galėčiau įveikti šį nemalonų proto blaškymasį. Ar turėčiau tiesiog ignoruoti absurdiškas mintis kaskart joms pasirodžius, vengti apie jas galvoti ir melsti Krišnos malonės kiekvieną kartą, kai tai nutinka? Kaip išsilaisvinti nuo jų?

Aš visiškai priklausomas nuo jūsų malonės. Prašau, padėkite ir palaiminkite mane. 

Jūsų nenusipelnęs tarnas,

M.

_________________________________________________________________________________
Atsakymas: Ignoruok kaip nepageidautiną svečią
_________________________________________________________________________________

Nesileisk blaškomas nuodėmingų minčių, galvodamas ir/ar jausdamas, kad turi į jas reaguoti. Kaip jos nevaržomai įsiliejo į tavo protą, turi nekliūdyti jų tėkmės ir leisti joms ištekėti, lygiai kaip ir nekreipiant dėmesio į nepageidaujamą svečią galiausiai jis išeis. 

Sankaršan Das Adhikari 

http://www.backtohome.com

Dhirašanta dasa išmintis

Pradedant dieną tinkamai

Vedų mokymai siūlo ankstyvas rytmečio valandas skirti meditacinėms praktikoms, kurios paruošia mūsų sąmonę likusiai dienai. 

http://best-wallpaper.net/wallpaper/1920x1200
/1211/Early-morning-beauty-trees-grass-fog-sunrise-soft-light_1920x1200.jpg

Sakoma, anksti gulęs ir anksti kėlęs būsi sveikas, turtingas bei išmintingas (angl. Early to bed, early to rise make you healthy, wealthy and wise). Medikai tvirtina, jog kiekviena iki vidurnakčio išmiegota valanda prilygsta dviem miego valandom po vidurnakčio. Iš savos patirties žinau – jei tenka elgtis atvirkščiai – eiti miegoti trečią valandą ryto, o keltis pirmą popiet, tokia diena tikrai nebus pati geriausia. 

Esu induistas ir paprastai einu miegoti aštuntą valandą vakaro, o keliuosi ketvirtą ryte. Galima sakyti, kad ilsiuosi dvyliką valandų. Prieš pradėdamas dienos darbus, ankstyvas ryto valandas skiriu mantros meditacijai. 

Kaip vietinis induistų pamokslininkas pristatau induizmo kultūrą ir religiją pradinėse mokyklose. Mokytojų požiūriu, pasikviesti į klasę gyvą induistų dvasininką yra žymiai geriau, nei mokyti vaikus iš vadovėlių. 

Dažnai po pristatymo mokytojai manęs klausinėja. „Kaip jūs tai sugebate? Ne tai, apie ką kalbate, bet tai, kaip jūs tai pasakote“, – stebisi jie. Arba: „Kai šiandien atėjau į mokyklą, jutau didžiulę įtampą, tačiau dabar visiškai atsipalaidavau“. Ar netgi: „Ši klasė – pati blogiausia mūsų mokykloje, tačiau jūsų pristatyme vaikai klausėsi sutelkę visą savo dėmesį“. 

Taigi, noriu paaiškinti, jog pradėję dieną teisingai, su tinkamu nusiteikimu, pakilsime virš kasdieninių veiksmų ir reakcijų. Mūsų sąmonė bus pakylėta į aukštesnį lygmenį ir, savo ruožtu, paveiks kiekvieną žmogų, kurį tą dieną sutiksime. 

Tai galima sulyginti su dviejų rūšių kulkomis – tikromis ir tuščiomis. Kino filmuose ar spektakliuose tikrovės įspūdžiui sudaryti naudojami neužtaisyti šaunamieji ginklai ir tuščios kulkos. Aktoriai jais tariamai šaudo vieni į kitus. Šautuvų sukeliamas garsas lygiai toks pats kaip ir tikrųjų, vienintelis skirtumas tas, jog iš šių ginklų niekas neišlekia. Jie niekam nepadaro žalos. 

Neabejoju, kad norėdamas būti tikru induizmo pamokslautoju, naudingu visame kame, ką bedaryčiau, privalau pasinerti į viskeriopų galių šaltinį – Dievą. Tuomet būsiu tarsi skaidri terpė ir galėsiu kažką pakeisti pasaulyje ir žmonių, kuriuos sutinku, gyvenimuose.

Harė Krišna! 

Dhirašanta dasa

www.dhirasanta.com 

Aukščiausia Hare Krišna palaima/ Kodėl Krišna neužsiima Krišnos sąmone?

Originaliai parašyta Balandžio 10, 2009
Šiandienos mintis: Aukščiausia Hare Krišna palaima
atsiųsta iš ISKCON--Kaunas, Lietuva
_________________________________________________________________________________

Nėra nieko palaimingiau už buvimą Krišnos atsidavusiu. Net ir pats Krišna, kuris yra aukščiausias besimėgaujantis, suvokia, matydamas ekstatinę Šrimatės Radharanės bhakti nuotaiką, kad ji patiria daugiau nektaro būdama Jo atsidavusia negu Jis pats būdamas aukščiausiu besimėgaujančiu. Todėl, kad nebūtų aplenktas, Krišna tampa Savo Paties atsidavusiu. Krišna tampa Šri Čaitanya Mahaprabhu, kad pajustų aukščiausią palaimą bunant Hare Krišnos atsidavusiu. 

Taigi, jei iš tikrųjų norite pasimėgauti, jausti aukščiausią palaimą kiekvieną minutę, tereikia tapti Krišnos atsidavusiu, kad galėtumėte nuolatos gardžiuotis. Tai yra malonumas, kurio trokšta net pats Dievas. Taigi, kas gali būti geresnėje padėtyje už Aukščiausio Asmens atsidavusį?

Sankaršan Das Adhikari

http://www.backtohome.com/images/2009-Spring/Kaunas_devotees.JPG

Atsakymai pagal Vedų versiją:

__________________________________________________

Klausimas: Kodėl Krišna neužsiima Krišnos sąmone?

________________________________________________________________________

Aukščiausias siekis yra Krišnos sąmonė. Jei tai aukščiausias siekis, kodėl tada Krišna nesiekia jo? 

Ar Krišnos sąmonė panaši į dangaus karalystę?

________________________________________________________________________

Atsakymas: Jam nereikia to daryti, bet vistiek jis tai daro.

________________________________________________________________________

Krišnos sąmonė yra atsidavimas Aukščiausiam Dievo Asmeniui Viešpačiui Šri Krišnai. Taigi, kodėl tada Krišna turėtų siekti atsidavimo Sau? Jį labiau domina pasišventimas Savo atsidavusiems. Bet matydamas, kad Jo atsidavusi Šrimati Radharani jaučia daugiau malonumo būdama Jo atsidavusia negu Jis, būdamas jos atsidavimo objektu, Krišna, priimdamas Šri Čaitanya Mahaprabhu pavidalą, nusprendžia tapti Savo paties atsidavusiu ir sekti Krišnos sąmone. 

Nors aukštesniosiose dangaus planetose šioje visatoje yra visokių rūšių nuostabių gundančių malonumų, tie malonumai turi pabaigą. Tų dangiškų planetų gyventojai vistiek turi galiausiai numirti. Taigi laimė tose planetose yra labai blanki palyginus su ta, kurią jaučia asmenybės, tyrai pasinėrusios į Krišnos sąmonę. Krišnos sąmonė yra amžinybės platforma kur gyvenimas amžinas, pilnas žinojimo, ir pilnas palaimos. 

Sankaršan Das Adhikari 

 http://www.backtohome.com

JDM A.C Bhaktivedanta Swami Šrila Prabhupada paskaita - Tikras Guru tik perduoda Dievo nurodymus. 1975m. (lietuviškai)

                       

Originaliai parašyta: 2013 rugpjūčio 02, penktadienis
Šiandienos mintis: Dvasinio tobulumo garantija
Atsiųsta iš: Ostinas, Teksasas, JAV
_________________________________________________________________________________

Mūsų sėkmė gyvenime priklauso nuo vieno vienintelio dalyko. Visada turime būti ryžtingai pasišventę savo dvasiniam mokytojui, nesvarbu, kas nutiktų. Pasišventimas guru reiškia, kad visada turime laikytis per iniciaciją duotų įžadų kasdien sukartoti bent 16 Hare Krišna mahamantros ratų, lygiagrečiai vengiant neleistinų lytinių santykių, mėsos valgymo, svaigalų ir azartinių žaidimų. Savo dvasinio mokytojo nurodymus turime priimti kaip savo gyvenimą ir sielą – visada ištikimai jų laikytis. Tai garantuoja, kad pasieksime dvasinį tobulumą kiek įmanoma greičiau. 

Pasišventimas dvasiniam mokytojui yra dvasinio gyvenimo esmė

Šrila Prabhupada su mokiniais. Venecijos paplūdimys, Los Andželas, 1975 m.

http://www.backtohome.com/images/Prabhupada/SP_Venice.Beach_1975.jpg

Atsakymai sekant Vedų tradicija:

______________________________________________________

Klausimas: Ar gyvūnai kuria karmą?

_________________________________________________________________________________

Iš Vedinės literatūros išmokome, kad tai, jog asmuo mėgaujasi arba kenčia, yra jo praeities dorybingos arba nuodėmingos veiklos rezultatas, karma. Gimimas žmogumi yra 8,400,000 gyvybės rūšių ciklo viršūnė. Man kilo neaiškumų: 

1. Ar bet kurioje gyvybės formoje (gyvulio, vandens gyvio ar kurioje kitoje) atliekamos nuodėmės, ar vien žmogaus formoje kai jis netinkamai pasinaudoja jam suteikta laisve? 

2. Jei kitose formose neatliekama nuodėminga veikla, tai kodėl tenka kentėti gavus žmogaus formą. 

3. Jei nuodėmės daromos kitose formose, tai džyva neturėtų būti laikoma atsakinga kaip neturinti pasirinkimo laisvės nei intelekto skirti gerą nuo bloga. Ji tiesiog paklūsta gamtos įstatymams, skirtiems tai konkrečiai formai ir visiškai nekontroliuoja savo veiksmų. 

Prašyčiau patarti. 

Jūsų nuolankus tarnas

Shyamsundar das 

_________________________________________________________________________________

Atsakymas: Gyvūnai degina karmą

_________________________________________________________________________________

Gyvūnai negali nusidėti, nes juos valdo trys materialios gamtos ypatybės, nepalikdamos pasirinkimo veikti vienaip ar kitaip. Žmonės, priešingai, gali nusidėti, nes turi pasirinkimą elgtis dorybingai tarnaujant Dievui arba nuodėmingai – nepaklūstant Jam. Kad ir kokias nuodėmių reakcijas žmogus kęstų, jos yra už nuodėmes, padarytas šiame ar praeituose žmogiškuose gyvenimuose. Kančia turint gyvūno kūną degina nuodėmes, padarytas praeituose žmogaus gyvenimuose. Patys gyvūnai nekuria sau naujos karmos. 

Sankaršan Das Adhikari 

http://www.ultimateselfrealization.com

Dhirašanta dasa išmintis

Pasaulietinė rasa, palyginus su bhakti rasa 

Bhakti reiškia „atsidavimo tarnystė“. Kiekvienoje tarnystėje glūdi kažkas, kas skatina tarnaujantįjį ją tęsti. Visi šiame pasaulyje nuolat vienaip ar kitaip tarnaujame. Impulsas tarnystei atlikti yra malonumas, kurį ji mums teikia. 

http://www.daghdaprod.com/krishna/1545Rasa%20Lila.jpg

Šeimos galva, įkvėptas meilės savo žmonai ir vaikams, dirba dieną ir naktį. Filantropas pluša iš meilės didesnei šeimai, o nacionalistas aukojasi dėl savo šalies ir tėvynainių. Jėga, stumianti filantropą, šeimos žmogų ir nacionalistą, vadinama rasa ar (santykių) nektaru, kurio skonis nuostabiai saldus. 

Bhakti rasos nektaras skiriasi nuo įprastinės rasos, kuria mėgaujasi pasaulietiniai veikėjai. Materialistai sunkiai triūsia dieną ir naktį, trokšdami pasigardžiuoti tam tikros rūšies rasa, kurią vadiname juslių patenkinimu. Pasaulietiškos rasos skonis, o taip pat galimybė juo mėgautis ilgai netrunka, todėl ieškantieji žemiškų džiaugsmų nuolatos yra linkę keisti savo mėgavimosi padėtį. 

Verslininkui nepatinka dirbti visą savaitę, todėl, norėdamas permainos, jis stengiasi savaitgaliui ištrūkti kuo toliau, kad pamirštų įkyrėjusius verslo rūpesčius. Po to, praleidęs kelias dienas užsimiršime, jis vėl keičia padėtį ir grįžta prie savo įprastinių pareigų. 

Materialus užsiėmimas reiškia tam tikros pozicijos priėmimą kažkuriam laikui, o po to jos pakeitimą. Šis pozicijos kaitaliojimas techniškai vadinamas bhoga-tyaga – juslinio mėgavimosi kaitaliojimu. Tokiam kaitaliojimui nėra galo, nes dėl savo amžinos konstitucinės padėties negalime būti laimingi jokioje padėtyje. 

Juslinis pasitenkinimas netrunka ilgai, todėl yra vadinamas chapala-sukha arba nepastovia laime. Pavyzdžiui, paprastam šeimos žmogui, sunkiai dirbančiam dieną naktį, gali pavykti nudžiuginti savo artimuosius įvairiais patogumais, ir tai jam – tarsi nuostabus nektaras. Bet visa jo materiali laimė subyra it kortų namelis, kai tik jo kūnui ateina galas. Todėl ateistiškiems žmonėms mirtis yra Dievo atstovė. 

Bhaktas suvokia Dievo buvimą su atsidavimu Jam tarnaudamas, o ateistas suvokia Dievo buvimą mirties pavidalu. Mirtis užbaigia viską, ir gyvoji būtybė privalo pradėti naują gyvenimo skirsnį naujoje situacijoje, galbūt aukštesnėje, o gal ir žemesnėje nei buvusioji. Gyvenimo pabaigoje atsisveikinsime su bet kurios – politinės, socialinės, nacionalinės ar internacionalinės – veiklos rezultatais. Galime tuo neabejoti. 

Tačiau bhakti rasa – nektaras, kuriuo mėgaujamės su transcendentine meile tarnaudami Viešpačiui – neišnyksta gyvenimui pasibaigus. Ji yra amžina, todėl vadinama amrita (tai, kas nemiršta, bet egzistuoja amžinai). Bhagavad-gita teigia, kad net mažytis žingsnelis bhakti rasos kelyje gali išgelbėti atsidavusįjį Viešpačiui nuo didžiausio pavojaus – prarasti palankią progą, kurią siūlo žmogiška gyvenimo forma. 

Rasos, kurias mums teikia visuomeninė veikla, šeimyninis gyvenimas ar altruizmas, filantropija, nacionalizmas, socializmas, komunizmas ir t.t., negarantuoja, kad kitą gyvenimą gimsime žmonėmis. Kitam gyvenimui ruošiamės savo šiandienine veikla. 

Žmogiškoji būtybė, užsiėmusi tarnyste Krišnai, net ir neužbaigusi bhakti jogos kurso, gimsta aukštesniuose žmonių visuomenės sluoksniuose, kad galėtų sėkmingai toliau ugdyti savo Krišnos sąmonę. Ši Krišnos sąmonės praktika akimirksniu nukreipia mūsų gyvenimą palankia vaga, išvaduoja nuo nerimo ir palaimina transcendentinei egzistencijai.

Harė Krišna! 

Dhirašanta dasa

Kaip būti bebaimiu?

2009m. balandžio 8d. mintis: Kaip būti bebaimiu?
atsiųsta iš Hare Krishna Center, Riga, Latvia
_________________________________________________________________________________

Šis materialus pasaulis yra pavojinga vieta. Katastrofa gali įvykti bet kurią akimirką. Taigi, kaip įmanoma būti laimingam ir ramiam tokioje baisioje padėtyje? Atsakymas yra toks, kad turime priimti pilną mūsų mylinčio tėvo, Šri Krišnos, prieglobstį, suprasdami, kad be Jo leidimo net žolelė nesujuda. Kitaip sakant, viskas, kas nutinka mums, vyksta pagal Jo dievišką planą, kuris skirtas patraukti mus sugrįžti į Jo stebuklingą transcendentinį pasaulį. Taigi neturime bijoti nieko, išskyrus Dievo užmiršimo. Ir tas užmiršimas gali būti lengvai įveiktas kartojant bent 16 Hare Krišna mahamantros ratų kasdien, ir kiek įmanoma daugiau bendraujant su Viešpaties Krišnos palaimingais atsidavusiais.

Sankarshan Das Adhikari

http://www.spiritual-revolutionary.com/images/SDA/Lithuania/Vilnius11/Vilnius_Lecture2.jpg

Atsakymai pagal Vedų versiją:
_________________________________________________________________________________
Klausimas: 16 ratų japos vienu prisėdimu?
_________________________________________________________________________________
Ar galima kartoti po kelis ratus vienu kartu, ar reikia užbaigti 16 ratų vienu prisėdimu be pertraukų?
_________________________________________________________________________________
Atsakymas: Galima tiek vienu prisėdimu tiek keliais._
_________________________________________________________________________________

Nors ir yra geriausia užbaigti bent 16 ratų kasdieną prieš saulės patekėjimą, bet jei tai nėra praktiška, tada galite kartoti bet kuriuo metu diena visus 16 ratų vienu ar keliais prisėdimais. Reikalavimas yra toks, kad prieš pasibaigiant dienai, turite būti sukartoję bent 16 Hare Krišna ratų ant savo karolių.

Sankaršan Das Adhikari

 http://www.ultimateselfrealization.com

Sri Prahlad Das ir Andriaus Mamontovo Hare Krišna koncertas Kaune 1994m.

                      

Sri Prahlad Das ir Andrius Mamontovas kartu su grupe "FOJE" koncertavo per Radhayatros festivalį.

Paslaptis atskleista: kaip nuolat būti palaimingu / Ar geismas, pyktis ir godumas kilę iš Krišnos?

Originaliai parašyta: 2013 liepos 27 

Šiandienos mintis:   Paslaptis atskleista: kaip nuolat būti palaimingu 

Atsiųsta iš: Baltijos vasaros festivalis, Harmony parkas, Lietuva

---

Šis materialus pasaulis yra dualybių pasaulis. Mes nuolat blaškomi skausmo ir malonumo, džiaugsmo ir kančios bangose. Jei norime patirti tikrąją apčiuopiamą laimę tikrąja to žodžio prasme, mes turime peržengti šio materialaus pasaulio pakilimus bei nuosmukius ir įžengti į dievišką Krišnos sąmonės pasaulį, kuriame nuolat bendrausime su Krišna, visų galingiausiu, pačiu gražiausiu, visiškai atsižadėjusiu, viską žinančiu, be galo turtingu, visų žymiausiu Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Toks sąlytis su Krišna vėl mus grąžina į amžiną palaimingą prigimtį ir tuoj pat atleidžia mus nuo šios materialios egzistencijos sukeltų įtampos bei prievartos.

Sankaršan Das Adhikari

http://backtohome.us1.list-manage1.com/track/click?u=d5a4663e81881e199da01c8f0&id=99a8ce9742&e=63644cc174

         

Atsakymai sekant Vedų tradicija:

---

    Klausimas: Ar geismas, pyktis ir godumas kilę iš Krišnos?

---

   

Bhagavad-gitoje Krišna sako, kad geismas, pyktis ir godumas atveria duris į pragarą. Štai mano klausimas: Kadangi viskas ir visa, ką matome yra iš Krišnos, tad ar tai nereiškia, jog geismas, pyktis ir godumas taip pat kyla iš Krišnos? 

Shilpi Baruah      Asamas, Indija
                          

---

Atsakymas:  Taip, bet mes jais piktnaudžiaujame

---

    

Kadangi viskas kyla iš Krišnos, tai tiesa, kad ir geismas, pyktis ir godumas kyla iš Krišnos. Kai šie trys dalykai panaudojami tarnystėje Krišnai, jie apvalo atsidavusiojo širdį ir priartina jį prie Krišnos. Bet kai jie naudojami juslių patenkinimui, kaip tai daro kiekvienas šiais laikais, jie užteršia širdį stumdami vis toliau ir toliau nuo Krišnos į pragariškus egzistencijos regionus. 

Sankaršan Das Adhikari

http://www.backtohome.com/countries

Dhirašanta dasa išmintis

Visų problemų šaknys 

http://www.magicalexperiments.com/
wp-content/uploads/2013/06/problems.jpg

Visų mokslo šakų specialistai neriasi iš kailio stengdamiesi išvaduoti žmones iš kančių ir suteikti jiems daugiau patogumų. Ventiliatorius palengvina perkaitusio žmogaus būklę, malūnas išvaduoja nuo sunkaus darbo malant grūdus rankomis. Jei turime motociklą, nebereikia prakaituoti minant pedalus. Tai paprasti pavyzdžiai. Panašiai ir mokslo, technologijų ir medicinos pažangos tikslas yra sumažinti kančias ir, jei įmanoma, apskritai jų išvengti. 

Bet ar mums pavyko įveikti tikrąsias gyvenimo problemas – gimimą, senatvę, ligas ir mirtį? Įgudome tik slėpti realybę. Faktiškai, mūsų „pažanga“ yra ne kas kita kaip „naujesni ir gudresni tikrovės dangstymo būdai“. 

Sykį vienas vyrukas susižavėjo merginos grožiu. Ji buvo aukšta, nuostabiais ilgais plaukais, dėvėjo stilingus tamsius akinius. Jis pasekė paskui gražuolę, norėdamas daugiau apie ją sužinoti. Kai mergina įėjo į savo namus, jis dirstelėjo pro langą ir pamatė, kaip ji nusiauna aukštakulnius batelius ir tampa kur kas mažesnė. Po to ji nusiėmė peruką – subolavo plika galva. Ji nusiėmė savo akinius, kurie slėpė įdubusias akis ir apdribusius paakius. Galiausiai ji išsiėmė dantų protezą ir tapo aišku, kad jai visai ne 16, o mažų mažiausiai 60 metų. 

Taip elgiasi ir šiuolaikinis mokslas, išradęs daugybę įmantrių technologinių prietaisų, kurie mūsų gyvenimui suteikia tik išorinį tariamo progreso ir komforto blizgesį. Bet iš tikrųjų, jei pažvelgsime giliau, suprasime, kad nepaisant viso šio akinančio šou, gyvenimo problemos niekur neišnyko: vis dar kenčiame nuo senatvės, ligų ir mirties. 

Visa technologinė pažanga tik laikinai prislopina žmones persekiojančias negandas, bet problemos iškyla vėl ir vėl, kitose formose. 

Žinojimas prasideda klausimu athato brahma jijnasa: „Kas yra Brahmanas?“ Žinojimas taip pat prasideda nuo materialaus pasaulio kančių suvokimo. Šios kančios yra trejopos – adhyatmika (kančios, kurias sukelia protas ir kūnas), adhibhautika (kitų gyvų būtybių keliamos kančios) ir adhidaivika (gamtos stichijų nešamos negandos). Negalime kontroliuoti minėtų trejopų kančių. Bet jeigu išmintingas žmogus pripažins Vedų autoritetą, jos išmokys jį atsikratyti kūniškos sąmonės ir suvokti savo meilės ryšį su Dievu. Tada, veikdamas tyroje dvasinėje sąmonėje, jis pelnys teisę įžengti į Dievo karalystę, kurioje gyvenimas yra amžinas, kupinas žinojimo ir palaimos.

Harė Krišna! 

Dhirašanta dasa

Dhirašanta dasa išmintis

Dievas viską sutvėrė tobulai 

http://4.bp.blogspot.com/_Fvbo1l7Pu1M/TA3KM2tNMHI/
AAAAAAAAAAk/dgoQTfYYBZY/s1600/krishna-624.jpg

Žmonės išsižadėjo Dievo sukurtos tobulos harmonijos, kuri būdinga kaimo rojui. Gyvenimą miestuose, perpildytą triukšmo, teršalų, nusikaltimų ir skurdo, galima laikyti šio išsižadėjimo pasekme. 

Įvairių Krišnos galių dėka vyksta nuostabūs reiškiniai: voras mezga perregimus tinklus, kolibriai skraido atbuli, vikšras virsta peteliške.Viešpaties meniškumą ir skonį galima įžvelgti nepaprasto grožio paukščiuose – papūgose, povuose ir flaminguose. Taip pat galime matyti, kaip veikia daugybė Jo praktinių energijų. Medžiai aprūpina pasaulį gaiviu oru, gausiai brandina vaisius, suteikia pavėsį ir prieglobstį. Jie net savo kūnus atiduoda kurui. Lietus maitina dirvą ir teikia švarų gėlą vandenį. Saulė šildo ir nokina vaisius, o naktį vėsinantys mėnulio spinduliai suteikia daržovėms skonį ir aromatą. 

Karvė yra šventa ir labai brangi Krišnai. Indijoje ji gerbiama kaip motina. Misdama paprasčiausia žole ir vandeniu, romioji karvutė duoda mums pieną, grietinę, sviestą, ghi, sūrį ir jogurtą. Iš šių produktų galime paruošti gardžiausius patiekalus nežalodami gyvūnų. 

Vedos, kaip ir visi šventieji raštai, moko mus rūpintis gamtos ištekliais. Jos rekomenduoja ahimsą (prievartos atsisakymą) ir perspėja apie grėsmę, kurią sukelia tarša, atliekos bei miškų iškirtimas. Žemė priklauso Dievui ir gali aprūpinti visus gyventojus. Mahatma Gandis sakė: „Visko pakanka kiekvieno poreikiams, bet ne godumui patenkinti“. 

Mes, žmonės, galime mėgautis gamtos dovanomis, kurios teikia mums sveikatą ir laimę. 

Karvutės duoda pieną, bitės neša medų, ir galbūt greitai išauš diena, kai mes nebepriklausysime nuo pinigų. Ekonominis savarankiškumas taps mūsų realybe. 

Harė Krišna! 

Dhirašanta dasa

Dhirašanta Dasa išmintis

Dvasinis pasaulis palyginus su materialiu pasauliu 

https://encrypted-tbn3.gstatic.com/image
s?q=tbn:ANd9GcTaqs9MMX_YqPxMR6
2O_OFmzI4fCicC6kjRmjNJcpN_oYyDRCBm

Bhagavad-gitoje (15.1) Krišna sako, kad materialus pasaulis yra iškreiptas dvasinio pasaulio atspindys. Tikroji bendrija, draugystė ir meilė egzistuoja dvasiniame pasaulyje, o materialus pasaulis tėra laikina egzistencija, tarsi miražas dykumoje. Mes žinome, jog taip yra, todėl nebeturime tarsi kvaili gyvūnai blaškytis po dykumą ieškodami vandens – jo ten nėra ir negali būti. Tai nereiškia, kad vandens nėra niekur. Jo pilna upėse ir vandenynuose. 

Panašiai ir materialus pasaulis yra ne ta vieta, kur verta ieškoti laimės, nes tokios paieškos tik veda į nusivylimą. Tačiau tai nereiškia, kad niekas ir niekada negali būti laimingas. Tikroji laimė glūdi dvasiniame pasaulyje, o ją pasiekti įmanoma tik su nuoširdžia meile atsidavus Dievui. 

Dvasinis pasaulis – tai lyg ant upės kranto augantis mango medis, kurio šakos linksta nuo prinokusių vaisių gausos. Materialus pasaulis yra tarsi iškreiptas (apverstas aukštyn kojomis) šio mango medžio atspindys upės vandenyje. Jei koks kvailys, įsigeidęs paragauti mango vaisių, ners į upę, ar ras ten tai, ko ieško? Jis gaus nebent gumbą kaktoje. Taigi, šis materialus pasaulis yra tik iškreiptas dvasinio pasaulio atspindys. Neverta bandyti mėgautis gyvenimu tenkinant savo materialias jusles. Aukščiausią palaimą galima pasiekti tarnaujant juslių valdovui, Dievui. Šis dvasinis džiaugsmas yra tikrasis malonumas, niekada nesibaigiantis ir vertas pastangų, reikalingų jį pasiekti. Tas, kas įstengia atsikratyti kūniškos sąmonės ir įsitvirtinti sielos veiklos lygmenyje, išsigydo materialios būties ligą ir gali patirti dvasinį džiaugsmą.

Harė Krišna!
Dhirašanta dasa

Hare Krišna žmonės (filmas anglų kalba)

                       

Kalba: anglų su anglų titrais
Trukmė: 30min

David Ananda - Hare Krishna

                       

Dhirašanta Dasa išmintis

Šakelių ryšulys 

http://joshblackman.com/blog/wp-content/uploads/
2013/01/iStock_000004312564XSmall1.jpg

Senas pamokslaujantis brahmanas gyveno šventoje vietoje, ašrame, drauge su savo septynetu mokinių. Ten jie šlovino labai senas ir žymias Radhos ir Krišnos Dievybes. Daugybė žmonių norėdavo pamatyti šias Dievybes ir paaukoti Jų garbinimui. 

Tačiau Guru dėl senyvo amžiaus silpo. Jis žinojo, kad netrukus ateis laikas palikti savo kūną, bet nesijautė galįs perleisti visą tarnystę Dievybėms į mokinių rankas. 

Vieną dieną, keliautojas paaukojo Dievybėms didžiulį rubiną. „Manau, mes turėtume jį parduoti“ – pareiškė vienas guru mokinių. „Ne, ne!“ – sušuko antras, – Radha turėtų jį dėvėti“. Tuojau pat įsikišo ir trečias: „Būtų daug geriau, jei mes jį padalintumėme į daugybę smulkių rubinų. Tuomet galėtume padaryti Jai vėrinį“. 

Nesutarimai tarp mokinių tęsėsi taip ilgai, jog brahmanas juto, kad Dievybės taip ir negaus savo rubino. Tačiau jis nesikišo. Guru norėjo, kad mokiniai patys išmoktų valdyti ašramą. 

Po kurio laiko jis pasakė: „Pakaks. Dabar kiekvienas iš jūsų eikite į mišką. Atneškite po vieną šakelę, ne storesnę kaip vienas colis“. 

Septyni mokiniai nustojo vaidytis ir išėjo vykdyti guru norodymo. Kai jie sugrįžo, senasis brahmanas paėmė jų šakalius ir keletą kartų tvirtai perrišęs juos virve paklausė: „Kuris iš jūsų perlauš šį šakelių ryšulį?“. 

Septynetas jaunų vyrų vienas po kito bandė perlaužti šį ryšulį, tačiau nepavyko nė pačiam stipriausiam: „Tai neįmanoma!“ – šaukė jie. 

„Žiūrėkite“ – tarė jų guru, perkirsdamas virvę peiliu. Paėmęs kiekvieną pagaliuką atskirai, jis labai paprastai juos visus perlaužė. „Aš senstu. Greitai mirsiu. Jūs – kaip šakelių ryšulys. Jeigu stengsitės padėti vieni kitiems ir bendradarbiausite, būsite stiprūs ir tarnausite man tinkamai. O jei atsiskirsite vieni nuo kitų ir kovosite tarpusavyje, tapsite silpni, kaip kiekviena iš šių šakelių atskirai paėmus. Kas tuomet rūpinsis mūsų Radhos ir Krišnos Dievybėmis?“. 

Suvokdami savo kvailumą, septyni mokiniai sutiko rubinu inkrustuoti aukso žiedą. Jie nusprendė, kad jis papuoš vieną iš Krišnos pirštų. 

Jų guru, patenkintas tokiu mokinių sprendimu, galų gale pasijuto pasiruošęs juos palikti. Ir jau visai netrukus, jis taikiai paliko savo kūną ir sugrįžo į dvasinį pasaulį. 

Vėliau, kai žmonės atvykdavo pasižiūrėti žymiųjų senojo brahmano Dievybių, jie dažnai pasiteiraudavo, kaip Krišna gavo tokį nuostabų žiedą. Mokiniai visuomet atsakydavo: „Šakelių ryšulio stiprybe“.

Harė Krišna!
Dhirašanta dasa

Radharani Devi Dasi pasakojimas apie jaudinančią, reinkarnaciją įrodančią istoriją

                                                         

                                                         www.veducentras.lt